Sakoma, kad laikas greičiau pralekia, kai jį gerai leidi. Šiemet Rudausių kaime organizuota stovykla „Spalvota profesijų paletė“ pralėkė tiesiog šviesos greičiu. Liepos 1-5 dienomis vykusioje stovykloje dalyvavo 9-15 metų vaikai iš Rudausių kaimo ir jo apylinkių. Organizatoriais tradiciškai buvo Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų darželio skyrius Rudausių daugiafunkcis centras ir VRSCB Rudausių struktūrinis padalinys. Pagrindiniu stovyklos tikslu buvo vystyti vaikų profesinį orientavimą per įdomias, įtraukiančias veiklas su skirtingų profesijų atstovais.
Pirmos dienos rytas prasidėjo susipažįstant. Vaikai žaidė lauke, varžėsi, bendrai kūrė stovyklos taisykles. Žinoma užsimezgė daug karštų diskusijų, kokios taisyklės reikalingos, o kokios ne, bet galiausiai buvo rastas kompromisas ir „pagrindinis stovyklos dokumentas“ buvo visų stovyklos dalyvių šypsenomis „užtvirtintas“. Apšilę stovyklautojai keliavo į Vilniaus rajono sporto mokyklą ir Vilniaus rajono sporto centrą. Vaikai susipažino su Vilniaus rajono sporto centro direktoriumi, ilgametę patirtį turinčiu treneriu Marjanu Kačanovskiu, kuris papasakojo kaip atrodo sportininko ir trenerio gyvenimas bei karjera, kokiomis pergalėmis ir kokiais svarbiais pasiekimais gali didžiuotis mūsų rajono sportininkai. Vaikai išbandė biatlono šaudyklą, pasivažinėjo dviračiais, o drąsiausi net išbandė biatloną. Po pietų nuspręsta pasivaikščioti Nemenčinės miško takeliais, kur skambėjo lietuviškų paukščių koncertai ir ramiai ošė medžiai, karštomis vasaros dienomis teikiantys taip reikalingą visiems pavėsį. Žinoma, visi tie takai ir takeliai visus vedė link nuostabaus Gėlos ežero. Kokia vasara be maudynių? Saulė, pliažas, šiltas vanduo, maudynės, saulės vonios ir žaidimai – viskas buvo.
Po vandens linksmybių prasidėjo pasiruošimai susitikimui su kita profesija. Kartu su floriste Agnieška Kliukovska vaikai prie ežero pynė lauko gėlių vainikus, sužinojo, kas yra floristas ir kaip jis gali užsidirbti iš „gėlyčių meno“. Gėlių buvo pilnas stalas, todėl buvo sukurta daug ir visiškai skirtingų vainikėlių. Kai kas pynė dovanoms, nes norėjo pradžiuginti mamas, kai kurie sau, bet kiekvienam pavyko sukurti nuostabius vainikėlius.
Dienos pabaigai buvo suplanuotos savarankiško maisto gaminimo dirbtuvės, kuriose vaikai turėjo galimybę pabūti jaunaisiais virtuvės šefais ir kiekvienas pagal savo skonį susikurti sau po mėsainį, sugalvoti jiems pavadinimus: vienas valgė „burgerį“, kitas „cheesburgerį“, trečias „šefo specialųjį bokštą“, ketvirtas „Max doubleburgerį“ ir t.t. Po vakarienės lietus nusprendė, kad reikia visus vaikyti namo.
Antrą stovyklos dieną stovyklautojai keliavo į Pinigų muziejų Vilniuje, kur susipažino su spaudėjo ir bankininko profesijomis. Vaikai savo rankomis specialiu aparatu galėjo pasidaryti prisiminimui po knygos skirtuką su muziejaus įspaudu. Papietavo gryname ore, desertui prisivalgė ledų, pasivaikščiojo Gedimino prospektu iki pat Lietuvos Respublikos Seimo. Ekskursijos po Seimą metu vaikai pamatė, kur priimami svarbiausi mūsų valstybės sprendimai, kur susitinka prezidentai ir svečiuojasi karaliai iš kitų šalių, o dar istorijos ir konstitucijos pamokėlių gavo. Po ekskursijos vaikai atsipalaidavo žaidimų aikštelėje ir keliavo atgal į Rudausius.
Trečia stovyklos diena buvo skirta bibliotekininko ir botaniko profesijoms. Ryte vaikai važiavo į Vilniaus rajono savivaldybės Centrinę biblioteką, kur klausėsi pasakojimo apie bibliotekininko profesiją, kas, kur ir kaip dirba su knygomis. Stovyklos dalyviai susipažino, susidraugavo ir draugiškai pasivaržė su vaikais iš Rudaminos, dalyvaujančiais bibliotekos vykdomoje vasaros stovykloje „Atrask save“. Papietavus visi iškeliavo į botanikos sodą. Vaikams apie savo darbą papasakojo ir edukaciją pravedė botanikė dirbanti šį darbą jau daugiau nei 40 metų. Kad diena pasibaigtų teisinga nata, visi prisivalgė picos ir nuvažiavo laimingi namo.
Ketvirtoji stovyklos diena sukosi aplink ūkininko ir tapytojo profesijas. Nuo pat ryto stovyklautojai nusprendė priimti vadovų iššūkį ir padaryti „technologinę detoksikaciją“. Visus išmaniuosius įrenginius paliko ilsėtis savo rankomis sukurtame „Išmaniųjų technologijų banke“, kur visi telefonai, ausinukai, išmanieji laikrodžiai buvo saugiai užrakinti ir laukė savo savininkų.
Didžiąją dienos dalį stovyklautojai praleido V. Grudzinskio bityne, kur turėjo labai daug skirtingų, pažintinių ir svarbiausiai įtraukiančių pramogų. Vaikai su mielu noru būtų likę ir iki pat vakaro, net sutiko nakvoti ant šieno, kad tik jiems leistų dar pasibūti. O kodėl gi buvo taip linksma? Ūkininkas Vieslav papasakojo apie savo ūkį, darbą, parodė visokiausių vaikams nematytų įrenginių, supažindino su grūdų rūšimis, aprodė ūkio teritoriją, vaikai pamaitino, paglostė avis ir raguotas, plaukuotas „Heilendų“ karves. Labiausiai vaikams patikusia atrakcija tapo laipiojimas ir šokinėjimas ant šieno. Kai jau visi prisidūko iki soties, laukė dar žvejyba tvenkinyje ir, žinoma, pietūs gryname ore. Vaikai prašė būtinai dar pakartoti tokią išvyką, tik kitą kartą, kad truktų ilgiau.
Po pietų vyko edukacija su tapytoja: vaikai atsipalaidavo ir tapė ant drobių norimus piešinius, o į pabaigą dar galėjo paveikslus papuošti tamsoje šviečiančiais dažais.
Pagrindinis paskutinės stovyklos dienos tikslas buvo supažindinti vaikus su fotografo profesija ir pasidaryti refleksijų vakarą. Su fotografe Eva Pšichodska vaikai pasigamino spalvotą foto-sieną, pasimokė apie teisingą šviesą, šešėlius, nuotraukų rakursus ir visokius kitokius įdomius dalykėlius, o galiausiai pasidarė fotosesiją. Po pietų laukė komandiniai žaidimai, vaišių stalas ir pokalbių vakaras. Vaikai pasakojo ir vadovai vieni su kitais dalinosi kas jiems patiko, nepatiko, surašė pasiūlymų ir norų sąrašą ir galiausiai su šypsenomis veide pasitiko atvykusius pasiimti vaikų tėvelius.
Taip ir pralėkė „Spalvotos profesijų paletės“ savaitė – greitai, bet labai smagiai, nuotaikingai ir turiningai. Stovyklos vadovai gavo daugybę pagyrimų ir padėkos žodžių tiek iš vaikų, tiek iš tėvų pusės. Vienas palinkėjimas kartojosi dažniausiai: „kad susitiktume ir kitą vasarą“.
Didžiausia padėka rėmėjams, be kurių nebūtų įvykusi ši stovykla: Vilniaus rajono savivaldybei, kuri finansavo didžiąją dalį stovyklos išlaidų, vaikų tėveliams, Vilniaus rajono savivaldybės Centrinei bibliotekai, Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus rajono skyriui, Vilniaus Paukštynui, Vilniaus r. Nemenčinės sporto mokyklai, Vilniaus rajono sporto centrui, „Tapytos istorijos“ dailininkei, Pinigų muziejui Vilniuje, Seimo lankytojų centrui.
Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų darželio skyriaus
Rudausių daugiafunkcio centro koordinatorė Agnieška Kliukovska
